trieilė

trieilė
trieĩlė sf. (2) tokia armonikos rūšis: Per šokius grodavo an tokios armonikos – trieĩlė, sakydavo, trijų balsų Alz. Turėjau savo trieilę, kurią patirlindamas lengvai prisišaukdavau eiliuotą posmą kam nors pašiepti ar paerzinti .

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • trieilė — triei̇̃lis 1, triei̇̃lė bdv. Triei̇̃lis põsmas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • eilė — eilė̃ sf. (4) K; B, R 1. vienas prie kito esančių daiktų, žmonių linija, virtinė, greta, vora: Sode yra obelių eilė̃ Kp. Pirma eilė̃ kedžių, paskui eina suolai Gs. Nesėsk į pirmą eĩlę, da išprašys Gs. Visi eilè sustojo Vlkv. O svečiai visi,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rypuoti — rypuoti, uoja, ãvo, ripuoti Nj, Ps; Kos51 1. intr. BŽ99, DŽ gailiai, su žodžiais verkti, raudoti: Raudojo moterėlė, įsikirtus į trinkančias vežėčias, ir vis rypavo V.Bub. Močiutė verkė, rypavo savo vienturčio sūnelio Pžrl. Verkia rypuoja pati,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tercina — tercinà sf. (2) NdŽ, DŽ1, MLTEIII542 lit. trieilė strofa, surimuota grandininiu būdu …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”